pakliurkti

kliur̃kti, -ia, -ė

1. šnypšti nosį su garsu: Ar neturi žemės snargliui numesti, kad į rankšluostį kliurki! Kad kliur̃kė nosį, ir širdžiai priklu pasidarė. Nekliur̃k teip smarkiai tą snarglį.

2. su balsu srėbti, šlerpti: Ką čia dabar kliurkì iš šaukšto: nemoki žmoniškai pavalgyti?! Senis kliur̃kia (srebia be dantų) srubą. Kap dabar tu čia kliurkì kap veršis buizą! Kad kliur̃kia kruopas, net ausys linksta.

3. plerpti žliugsint, šliurkšint: Jau cibuke seilių yra, kad kliur̃kia. Pypkė gi berūkant taip kliurkdavo, jog iš tolo galėjai manyti kur nors kūdroje purščiant mažiausia dešimt ančių. Ta tavo pypkė kliurkia kaip rupkė po pamato. | Kai senis pypkę patraukia, survetkos kliur̃kia.

4. gurgėti: Kodėl tau šiandien pilvas taip kliurkia? Pilvas kliur̃ka kaip mašinuoto (separuoto) pieno išgėrus.

5. niekus kalbėti; įkyriai zirzti: Kliur̃k nekliur̃k, o vis vien tavęs nėkas neklauso. Ką čia kliurkì: juk nė pats nesupranti, ką sakai. Ko čia kliurkì man į ausis!

6. duoti nemalonų garsą, parpti: Nė vieną dieną tiek daug orlaivių nebuvo matyti padangėj kliur̃kiant, kaip šiandien. Par liptą einant, lieptas kliur̃ka. Ir vargonai kliur̃ka, nebegalėdami aiškį, skambį balsą išduoti.

7. viduriuoti; garsiai leisti vidurių dujas, gadinti orą: Vaikas vidurėliais leidžiasi, spėjo kelnes nusileisti, ir ėmė kliur̃kti. Su papliurškais, paleidęs rūrą, kliur̃kia – kliur kliur. Kliur̃ka subinė, baltos duonos išsiėdusi (žmogus niekados nėra patenkintas) .

8. bėgti, tekėti su garsu, čiurkšti: Vanduo upely kliur̃kia. Iš prakiurusio sūdyno vanduo kliur̃ka. Vanduo kliur̃kia iš žemės, kai koja užstoji.

9. kvaksėti: Višta jau kliur̃kia, ims perėti.

10. kurkti: Baloje varlės kliur̃kia.

11. verkti: Vaikas kliur̃ka.
iškliur̃kti, -ia, ìškliurkė.

1. išsišnypšti: Išsikliur̃k nosį.

2. išsrėbti, išgerti, išvalgyti: Visą lėkštę zupės ìškliurkė. Visas kruopas ìškliurkė, nei man nepaliko. Ìškliurkė ìškliurkė be duonos, o dar̃ vieną duoną ėsi.

3. išbėgti, ištekėti: Mūs staunyčia pagedus: inpyliau vandenio, tai visas ìškliurkė.
nusikliur̃kti, -ia, nusìkliurkė. nusigyventi valiūkaujant ar tinginiaujant: Gaspadorius mėgsta išgert, o pati – gardžius kąsnelius, tai jau visai nusìkliurkė.
pakliur̃kti, -ia, pàkliurkė

1. pasrėbti: Duok man bulvienės pakliur̃kti.

2. kiek paparpti: Manėme, kad ims bombas mesti ant Jurbarko, bet tie orlaiviai pàkliurkė ir nulėkė.

3. įkyriai paplepėti, papliurpti: Na, pakliurk, tavęs dar negirdėjau!
prikliur̃kti, -ia, prìkliurkė.

1. prišnypšti: Ir prikliur̃k tu man teip nosinę: nė išmazgot negalima! Prìkliurkiau nosinę, vos beprašnypščiau – tokias slogas turėjau.

2. prisisrėbti, prisigerti: Vakare prikliur̃kia bulvienės, buizos. Jonukas prìkliurkė pieno.
sukliur̃kti, -ia, sùkliurkė.

1. suplerpti šliurkšint: Senis patraukė dūmą, kad net pypkė sukliurkė.

2. visai suvirti, pasileisti: Bulvės puode sukliurkė, suvirė, sumurmėjo.
užkliur̃kti, -ia, ùžkliurkė. užsrėbti: Tep užkliur̃kus, jie mano, galima darbą dirbti. Ans skysto daikto užkliur̃kia, t. y. užsrebia. Ot, užkliur̃ksi barščių ir cū per visą dienelę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kliur̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">šnypšti nosį su garsu: </span> Ar neturi žemės snargliui numesti, kad į rankšluostį kliurki! Kad kliur̃kė nosį, ir širdžiai priklu pasidarė. Nekliur̃k teip smarkiai tą snarglį. <br/>2. <span class="explanation">su balsu srėbti, šlerpti: </span> Ką čia dabar kliurkì iš šaukšto: nemoki žmoniškai pavalgyti?! Senis kliur̃kia (srebia be dantų) srubą. Kap dabar tu čia kliurkì kap veršis buizą! Kad kliur̃kia kruopas, net ausys linksta. <br/>3. <span class="explanation">plerpti žliugsint, šliurkšint: </span> Jau cibuke seilių yra, kad kliur̃kia. Pypkė gi berūkant taip kliurkdavo, jog iš tolo galėjai manyti kur nors kūdroje purščiant mažiausia dešimt ančių. Ta tavo pypkė kliurkia kaip rupkė po pamato. | Kai senis pypkę patraukia, survetkos kliur̃kia. <br/>4. <span class="explanation">gurgėti: </span> Kodėl tau šiandien pilvas taip kliurkia? Pilvas kliur̃ka kaip mašinuoto <span class="explanation"> (separuoto) </span> pieno išgėrus. <br/>5. <span class="explanation">niekus kalbėti; įkyriai zirzti: </span> Kliur̃k nekliur̃k, o vis vien tavęs nėkas neklauso. Ką čia kliurkì: juk nė pats nesupranti, ką sakai. Ko čia kliurkì man į ausis! <br/>6. <span class="explanation">duoti nemalonų garsą, parpti: </span> Nė vieną dieną tiek daug orlaivių nebuvo matyti padangėj kliur̃kiant, kaip šiandien. Par liptą einant, lieptas kliur̃ka. Ir vargonai kliur̃ka, nebegalėdami aiškį, skambį balsą išduoti. <br/>7. <span class="explanation">viduriuoti; garsiai leisti vidurių dujas, gadinti orą: </span> Vaikas vidurėliais leidžiasi, spėjo kelnes nusileisti, ir ėmė kliur̃kti. Su papliurškais, paleidęs rūrą, kliur̃kia – kliur kliur. Kliur̃ka subinė, baltos duonos išsiėdusi <span class="explanation"> (žmogus niekados nėra patenkintas) </span>. <br/>8. <span class="explanation">bėgti, tekėti su garsu, čiurkšti: </span> Vanduo upely kliur̃kia. Iš prakiurusio sūdyno vanduo kliur̃ka. Vanduo kliur̃kia iš žemės, kai koja užstoji. <br/>9. <span class="explanation">kvaksėti: </span> Višta jau kliur̃kia, ims perėti. <br/>10. <span class="explanation">kurkti: </span> Baloje varlės kliur̃kia. <br/>11. <span class="explanation">verkti: </span> Vaikas kliur̃ka. <br/><b>iškliur̃kti, </b>-ia, ìškliurkė. <br/>1. <span class="explanation">išsišnypšti: </span> Išsikliur̃k nosį. <br/>2. <span class="explanation">išsrėbti, išgerti, išvalgyti: </span> Visą lėkštę zupės ìškliurkė. Visas kruopas ìškliurkė, nei man nepaliko. Ìškliurkė ìškliurkė be duonos, o dar̃ vieną duoną ėsi. <br/>3. <span class="explanation">išbėgti, ištekėti: </span> Mūs staunyčia pagedus: inpyliau vandenio, tai visas ìškliurkė. <br/><b>nusikliur̃kti, </b>-ia, nusìkliurkė. <span class="explanation">nusigyventi valiūkaujant ar tinginiaujant: </span> Gaspadorius mėgsta išgert, o pati – gardžius kąsnelius, tai jau visai nusìkliurkė. <br/><b>pakliur̃kti, </b>-ia, pàkliurkė<br/>1. <span class="explanation">pasrėbti: </span> Duok man bulvienės pakliur̃kti. <br/>2. <span class="explanation">kiek paparpti: </span> Manėme, kad ims bombas mesti ant Jurbarko, bet tie orlaiviai pàkliurkė ir nulėkė. <br/>3. <span class="explanation">įkyriai paplepėti, papliurpti: </span> Na, pakliurk, tavęs dar negirdėjau! <br/><b>prikliur̃kti, </b>-ia, prìkliurkė. <br/>1. <span class="explanation">prišnypšti: </span> Ir prikliur̃k tu man teip nosinę: nė išmazgot negalima! Prìkliurkiau nosinę, vos beprašnypščiau – tokias slogas turėjau. <br/>2. <span class="explanation">prisisrėbti, prisigerti: </span> Vakare prikliur̃kia bulvienės, buizos. Jonukas prìkliurkė pieno. <br/><b>sukliur̃kti, </b>-ia, sùkliurkė. <br/>1. <span class="explanation">suplerpti šliurkšint: </span> Senis patraukė dūmą, kad net pypkė sukliurkė. <br/>2. <span class="explanation">visai suvirti, pasileisti: </span> Bulvės puode sukliurkė, suvirė, sumurmėjo. <br/><b>užkliur̃kti, </b>-ia, ùžkliurkė. <span class="explanation">užsrėbti: </span> Tep užkliur̃kus, jie mano, galima darbą dirbti. Ans skysto daikto užkliur̃kia, t. y. užsrebia. Ot, užkliur̃ksi barščių ir cū per visą dienelę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.