paklupčioti

klupčióti, -iója, -iójo.

1. dažnai klupti, klupinėti; dažnai klauptis, klūpčioti: Bene girtas esi, kad taip klupčióji? Arklys truputį klupčiója, gal užkaustytas. Tikriau – jis vaikščiojo, o aš klupčiojau su japoniškomis klumpaitėmis. | Klupčiók neklupčiók – ligonis vis tiek mirs.

2. pataikauti, gerintis: Ka jis klupčió [ja] tę apie ją, kad klupčió [ja] !
nuklupčióti. nueiti klupčiojant: Nuleidęs galvą nuklupčiojo kriunėdamas toliau.
paklupčióti. po truputį klupčioti: Keliais kiūtino baudžiauninkai uždusdami, paklupčiodami į dvaro rūmus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klupčióti, </b>-iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">dažnai klupti, klupinėti; dažnai klauptis, klūpčioti: </span> Bene girtas esi, kad taip klupčióji? Arklys truputį klupčiója, gal užkaustytas. Tikriau – jis vaikščiojo, o aš klupčiojau su japoniškomis klumpaitėmis. | Klupčiók neklupčiók – ligonis vis tiek mirs. <br/>2. <span class="explanation">pataikauti, gerintis: </span> Ka jis klupčió [ja] tę apie ją, kad klupčió [ja] ! <br/><b>nuklupčióti</b>. <span class="explanation">nueiti klupčiojant: </span> Nuleidęs galvą nuklupčiojo kriunėdamas toliau. <br/><b>paklupčióti</b>. <span class="explanation">po truputį klupčioti: </span> Keliais kiūtino baudžiauninkai uždusdami, paklupčiodami į dvaro rūmus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.