klūpė́ti, klū̃pi (klū̃pia, klū́pi), -ė́jo. būti atsiklaupusiam: Tu klūpė́si ilgai, kaip aš tave paklupdysiu. Atnešė navynelę smūtną, nevesiolą: klū̃pi mano mergelė terpu šešių porų. Dvi valandas klū́piu. Paklupdysiu aš aną, ir teklūpỹ. Klūpėdami susikabino visi už rankų ir stipriai už kits kito laikėsi. Visi musia klūpėt. Klūpiamì atlaidai.
atklūpė́ti. išbūti atsiklaupusiam: Nu, ir atklūpėjau visą valandą.
paklūpė́ti.
1. būti atsiklaupusiam: Toks krušinys! Negali nė pastovėt, nė paklūpė́t.
2. praleisti kiek laiko klūpint: Truputį paklūpė́jo ir atsistojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.