klupìmas.
1. → klupti 1: Medžio klupìmas [lenkiant]. Javų klupimas.
2. nelaimė: Tai pirmą kartą jo gyvenime įvyko klupìmas.
paklupìmas. → paklupti 2: Parpuolimas, paklupimas.
parklupìmas. → parklupti 3: Jis yra … apsaugojims prieš parklupimą, pagalba prieš puolimą.
suklupìmas. → suklupti 4: Juo mažiau kas randa savo kelyje akmenų, juo lengviau jam išvengti suklupimo.
užklupìmas. → užklupti 2: Iš pradžių toki užklupimai policijos su prokuratorija buvo tik retkarčiais. Arkliai, įpratę į tokius užklupimus, sluogė vilkišku žingsniu. Idant galėtumbim stovėti prieš kytrus užklupimus velino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.