paklykti

klỹkti, -ia, -ė.

1. rėkti, šaukti, spiegti, su balsu verkti: Mudu su Juozuku piktu balsu klykėme. Visi vienu balsu, rankeles iškėlę, pradėjo klykti. Klỹkia nesavais balsais, negalì susiklausyti. Kai jis klỹkia, aš net ausis turiu užsiimti. Nukrito vaikas nuo suolo ir ėmė klỹkti.
klyktinaĩ. Lėnė klyktinai išklykia tuos žodžius.

2. iš džiaugsmo šūkauti, džiūgauti, krykštauti: Vaikai klỹkia (labai juokiasi) .

3. rėkiančiai dainuoti: Kažkas kovos svaigulyje klykė dainą. | Na, klỹkiam sau (einame dainuodami) ! | Viduje dar tebeklykė polka.

4. krykti, ūkti. Tamsumoj ūžė medžiai, klykė pelėdos. Pempės atskridę po raistus klỹkia. Pempės kiaurą dieną klỹka. O kas te klykia po ežerėlį? – Antytė su antinėliu.
atklỹkti, -ia, àtklykė

1. klykimu atkviesti, atšaukti: Klyk, kol atklỹksi, šauk, kol atšauksi.

2. klykiant atvykti: Atàklykė (juokdamiesi atėjo) per ūlyčią. Atgieda paukšteliai tėvynėn, nuo marių atklykia linksmai.
išklỹkti, -ia, ìšklykė

1. garsiai išrėkti: Matilda atsimena, kokiu tonu ji išklykė šį grasinimą ir atsakymą.

2. praleisti kurį laiką klykiant: Vaikas ìšklykė visą naktį. | Ìšklykė (išsijuokė) su juo pernakt.

3. išsirėkti, prisijuokti: Viso to susilaukus, nebent pasigerti reikėjo tuo džiaugsmu ar išsiklykti: valio! Aleksiukas, neišsiklykęs gryčioje, griebė lazdą, iškėlė aukštyn.

4. išeiti klykiant: Ir visi išlermavo, išklykė per sodžių, lydėdami inkilą.

5. klykimu ką pasidaryti: Nešaukok – bambą išklyksys.

6. sugebėti klykti.
nuklỹkti, -ia, nùklykė.

1. nueiti, nuskristi klykiant: Čia įsigėrę nudainavo nùklykė ant kaimyną. Pabaidyta pempė nùklykė kitan galan lauko.

2. persirėkti: Ar nenusiklykì perdien teip klykdamas (dainuodamas) ? Nusiklỹkęs balsas (perrėktas, nebetikęs) .

3. būti prastam, liesam. Pienas nuklỹkęs (nuskydęs) . Bulbynė nusiklỹkusi (skysta, mažai pradaryta) . Išvirė tokios nusiklykusios putros. Nusiklỹkusi širdis paliko po tų pietų, kela į vymą kaži ko.

4. nusigyventi, nuskursti. Baisiai buvo nusiklỹkę, tam sykiuo pavalgyti neturėjo. Kad ir žentas nusiklỹkęs jau atrodo.

5. klykiant galą gauti, numirti: Tas mizerija šiaip taip nusiklykė.
paklỹkti, -ia, pàklykė. kurį laiką klykti: Biškį pàklykė vaikas ir užmigo.
parklỹkti, -ia, par̃klykė. pargrįžti klykiant: Pempės parklykia, parrėkia į mūsų kraštą.
pérsiklykti nuvargti beklykiant: Matyti, nebagelis parsiklykė, kad dabar nebgalia išklykti.
praklỹkti, -ia, pràklykė. praleisti turtą klykaujant, linksminantis, praūžti: Motina su vaikais taip namus ir pràklykė.
priklỹkti, -ia, prìklykė

1. prisišūkauti, prisijuokti: Sugužėjo visi į Rimus, priklykė, prilermavo ir į kitą kiemą išvirto. Atėjo draugė, tai prìklykėm prìklykėm abidvi. Prisìklykė (prisiverkė balsu) ana lig valios, ka mergelka sirgo.

2. klykaujant prisišaukti, prisikviesti: Ant galo jam lemta dar Joną priklykt.
suklỹkti, -ia, sùklykė.

1. surikti, sušukti: Motina suklykia ir išleidžia iš rankų žibintą.

2. sukrykti: Neramiai suklykė kėkštai. Tuojau užstojo vidurnaktis, ir baisiai suklykė pelėda. Suklykė antelė ant marių, verkė jauna mergelė nevalioj.
užsiklỹkti, -ia, užsìklykė numirti nuo verksmo, užsirėkti: Vaikas vienas užsiklyks. Užsiklyks sužinojusi numirus. Dėl tavęs vaikas būtų galėjęs užsiklykti. Vaikas y [ra] viduo [je] užsiklỹkęs, o motina viešėse.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klỹkti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">rėkti, šaukti, spiegti, su balsu verkti: </span> Mudu su Juozuku piktu balsu klykėme. Visi vienu balsu, rankeles iškėlę, pradėjo klykti. Klỹkia nesavais balsais, negalì susiklausyti. Kai jis klỹkia, aš net ausis turiu užsiimti. Nukrito vaikas nuo suolo ir ėmė klỹkti. <br/><b>klyktinaĩ</b>. Lėnė klyktinai išklykia tuos žodžius. <br/>2. <span class="explanation">iš džiaugsmo šūkauti, džiūgauti, krykštauti: </span> Vaikai klỹkia <span class="explanation"> (labai juokiasi) </span>. <br/>3. <span class="explanation">rėkiančiai dainuoti: </span> Kažkas kovos svaigulyje klykė dainą. | Na, klỹkiam sau <span class="explanation"> (einame dainuodami) </span> ! | Viduje dar tebeklykė polka. <br/>4. <span class="explanation">krykti, ūkti</span>. Tamsumoj ūžė medžiai, klykė pelėdos. Pempės atskridę po raistus klỹkia. Pempės kiaurą dieną klỹka. O kas te klykia po ežerėlį? – Antytė su antinėliu. <br/><b>atklỹkti, </b>-ia, àtklykė<br/>1. <span class="explanation">klykimu atkviesti, atšaukti: </span> Klyk, kol atklỹksi, šauk, kol atšauksi. <br/>2. <span class="explanation">klykiant atvykti: </span> Atàklykė <span class="explanation"> (juokdamiesi atėjo) </span> per ūlyčią. Atgieda paukšteliai tėvynėn, nuo marių atklykia linksmai. <br/><b>išklỹkti, </b>-ia, ìšklykė<br/>1. <span class="explanation">garsiai išrėkti: </span> Matilda atsimena, kokiu tonu ji išklykė šį grasinimą ir atsakymą. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kurį laiką klykiant: </span> Vaikas ìšklykė visą naktį. | Ìšklykė <span class="explanation"> (išsijuokė) </span> su juo pernakt. <br/>3. <span class="explanation">išsirėkti, prisijuokti: </span> Viso to susilaukus, nebent pasigerti reikėjo tuo džiaugsmu ar išsiklykti: valio! Aleksiukas, neišsiklykęs gryčioje, griebė lazdą, iškėlė aukštyn. <br/>4. <span class="explanation">išeiti klykiant: </span> Ir visi išlermavo, išklykė per sodžių, lydėdami inkilą. <br/>5. <span class="explanation">klykimu ką pasidaryti: </span> Nešaukok – bambą išklyksys. <br/>6. <span class="explanation">sugebėti klykti. </span> <br/><b>nuklỹkti, </b>-ia, nùklykė. <br/>1. <span class="explanation">nueiti, nuskristi klykiant: </span> Čia įsigėrę nudainavo nùklykė ant kaimyną. Pabaidyta pempė nùklykė kitan galan lauko. <br/>2. <span class="explanation">persirėkti: </span> Ar nenusiklykì perdien teip klykdamas <span class="explanation"> (dainuodamas) </span> ? Nusiklỹkęs balsas <span class="explanation"> (perrėktas, nebetikęs) </span>. <br/>3. <span class="explanation">būti prastam, liesam</span>. Pienas nuklỹkęs <span class="explanation"> (nuskydęs) </span>. Bulbynė nusiklỹkusi <span class="explanation"> (skysta, mažai pradaryta) </span>. Išvirė tokios nusiklykusios putros. Nusiklỹkusi širdis paliko po tų pietų, kela į vymą kaži ko. <br/>4. <span class="explanation">nusigyventi, nuskursti</span>. Baisiai buvo nusiklỹkę, tam sykiuo pavalgyti neturėjo. Kad ir žentas nusiklỹkęs jau atrodo. <br/>5. <span class="explanation">klykiant galą gauti, numirti: </span> Tas mizerija šiaip taip nusiklykė. <br/><b>paklỹkti, </b>-ia, pàklykė. <span class="explanation">kurį laiką klykti: </span> Biškį pàklykė vaikas ir užmigo. <br/><b>parklỹkti, </b>-ia, par̃klykė. <span class="explanation">pargrįžti klykiant: </span> Pempės parklykia, parrėkia į mūsų kraštą. <br/><b>pérsiklykti</b> <span class="explanation">nuvargti beklykiant: </span> Matyti, nebagelis parsiklykė, kad dabar nebgalia išklykti. <br/><b>praklỹkti, </b>-ia, pràklykė. <span class="explanation">praleisti turtą klykaujant, linksminantis, praūžti: </span> Motina su vaikais taip namus ir pràklykė. <br/><b>priklỹkti, </b>-ia, prìklykė<br/>1. <span class="explanation">prisišūkauti, prisijuokti: </span> Sugužėjo visi į Rimus, priklykė, prilermavo ir į kitą kiemą išvirto. Atėjo draugė, tai prìklykėm prìklykėm abidvi. Prisìklykė <span class="explanation"> (prisiverkė balsu) </span> ana lig valios, ka mergelka sirgo. <br/>2. <span class="explanation">klykaujant prisišaukti, prisikviesti: </span> Ant galo jam lemta dar Joną priklykt. <br/><b>suklỹkti, </b>-ia, sùklykė. <br/>1. <span class="explanation">surikti, sušukti: </span> Motina suklykia ir išleidžia iš rankų žibintą. <br/>2. <span class="explanation">sukrykti: </span> Neramiai suklykė kėkštai. Tuojau užstojo vidurnaktis, ir baisiai suklykė pelėda. Suklykė antelė ant marių, verkė jauna mergelė nevalioj. <br/><b>užsiklỹkti, </b>-ia, užsìklykė <span class="explanation">numirti nuo verksmo, užsirėkti: </span> Vaikas vienas užsiklyks. Užsiklyks sužinojusi numirus. Dėl tavęs vaikas būtų galėjęs užsiklykti. Vaikas y [ra] viduo [je] užsiklỹkęs, o motina viešėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.