paknabinėti

knabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. knebinėti:

1. Šoferis keiktelėjo, iššoko, apvertė dangtį, ėmė kažką knabinėti. Knabinėjo, dirbinėjo, kol daiktą sugadino. Kas tolydžio braukos plaukus, knabinėja ausį, tas yra nemandagus. Valgyk duoną, kad valgai, kaip žmogus, o neknabinėk pirštais.

2. Pasilikę namie knabinėjo šį tą sodybose ir daržuose. Neknabinė́k, jau sutemo.

3. gnaibyti; lesinėti: Su snapu žąsis knabinė́ [ja] – knabt knabt.

4. einant užkliūti kojomis, klupti: Boba eina knabinė́dama (paknopstom, kniustinėdama).

5. patamsyje ko ieškoti, grabaliotis: Ko tu čia knabinė́ji?
atknabinė́ti. atknebinėti 1: Višta par dieną ir atknabinė́jo šniūriuką nu kojos.
paknabinė́ti. paknebinėti
2.
suknabinė́ti. suknebinėti: Rankos sušalo, ir vadžių nesuknabinė́ju. Moterys sušalusiom rankom vagose bulvių nesuknabinė́ja.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paknabineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv