paknerkti

kner̃kti, -ia, -ė

1. neaiškiai, pro nosį kalbėti, sniaukroti: Jų kalbos negal suprasti: jie per nosis knerkia.

2. verkšlenti, zyzti, ingzti: Toks neramus vaikas – knerkia ir knerkia. Jegu mažam neduosi, ko jis noria, tai ir kner̃ks kiaurą dieną. Jei kūdikis tavo kner̃kia, duok papą jam. Ir ko dabar knerkì? Ar nekirmysi! Bent kartą jau nustok knerkęs. Kad anam neduoda, ko užsimano, ir eina paskui kner̃kdamas. Lijo lietus per karaliaus pietus, karalienė verkė, karaliukai knerkė.

3. verkiant prašyti, kvykti, kriūkti: Vaikeliai verkia, duonelės knerkia. | Kiaulės po kūtę kner̃kia ėsti, lipa ant sienų.

4. kverkšti: Ko tos vištos tam tvarte taip kner̃kia? Ar tik ne šeškas įsisuko. Zuikis kner̃kia, kad rėkia.

5. pykti: Šnerkštė, kner̃kė ir kyrėjo, pačią tvoti norėjo. Kner̃kia ir kner̃kia tas mūsų senelis, nebeįtiksi jam.
nukner̃kti, -ia, nùknerkė. neaiškiai, pro nosį ką pasakyti: Kažin ką per nosis nùknerkė, nieko nesupratau.
pakner̃kti, -ia (pàknerkia), pàknerkė. paverkti, pačirpti.
sukner̃kti, -ia (sùknerkia), sùknerkė.

1. suvirkti, sučirpti; surikti: Keliskart liūdnai suknerkė naujagimis. | Kaip pabaidytos žąsys ar viščiukai, vanagą pajutę, suknerkė paskutiniosios kražietės.

2. suknarkti, sukriokti: Rodos, tik biskį sùknerkiau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kner̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">neaiškiai, pro nosį kalbėti, sniaukroti: </span> Jų kalbos negal suprasti: jie per nosis knerkia. <br/>2. <span class="explanation">verkšlenti, zyzti, ingzti: </span> Toks neramus vaikas – knerkia ir knerkia. Jegu mažam neduosi, ko jis noria, tai ir kner̃ks kiaurą dieną. Jei kūdikis tavo kner̃kia, duok papą jam. Ir ko dabar knerkì? Ar nekirmysi! Bent kartą jau nustok knerkęs. Kad anam neduoda, ko užsimano, ir eina paskui kner̃kdamas. Lijo lietus per karaliaus pietus, karalienė verkė, karaliukai knerkė. <br/>3. <span class="explanation">verkiant prašyti, kvykti, kriūkti: </span> Vaikeliai verkia, duonelės knerkia. | Kiaulės po kūtę kner̃kia ėsti, lipa ant sienų. <br/>4. <span class="explanation">kverkšti: </span> Ko tos vištos tam tvarte taip kner̃kia? Ar tik ne šeškas įsisuko. Zuikis kner̃kia, kad rėkia. <br/>5. <span class="explanation">pykti: </span> Šnerkštė, kner̃kė ir kyrėjo, pačią tvoti norėjo. Kner̃kia ir kner̃kia tas mūsų senelis, nebeįtiksi jam. <br/><b>nukner̃kti, </b>-ia, nùknerkė. <span class="explanation">neaiškiai, pro nosį ką pasakyti: </span> Kažin ką per nosis nùknerkė, nieko nesupratau. <br/><b>pakner̃kti, </b>-ia (pàknerkia), pàknerkė. <span class="explanation">paverkti, pačirpti. </span> <br/><b>sukner̃kti, </b>-ia (sùknerkia), sùknerkė. <br/>1. <span class="explanation">suvirkti, sučirpti; surikti: </span> Keliskart liūdnai suknerkė naujagimis. | Kaip pabaidytos žąsys ar viščiukai, vanagą pajutę, suknerkė paskutiniosios kražietės. <br/>2. <span class="explanation">suknarkti, sukriokti: </span> Rodos, tik biskį sùknerkiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.