.
kniáukinti, -ina, -ino
1. kniaukti 1: Kas tą katę taip kniáukina? Kam katiną kniáukini?
2. kirkintis, erzintis: Ko čia kniaukinys su tais vaikais?! Ar nepastovi ramiai?!
pakniáukinti. paerzinti, parėkinti: Eisma mes tą tėvalį pakniáukinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.