kniur̃kti, -ia, -ė. kniùrkti
1. verkšlenti, niurzgėti: Toks didelis vaikas, o kniurkia ir kniurkia. Vaikas kniur̃kia – noria ėsti. Kniur̃kia ir kniur̃kia apsikniaubęs. Kniur̃kė kniur̃kė ir nusikniurkė iš bado, iš apleidimo.
2. urgzti: Kai pirštą kiši, išsižioja, kniur̃kia, ale nekanda.
3. kriūkti: Kiaulė kniur̃kia. Ak tu, parše, čėso turi, tai kniurkì ir kniurkì!
4. murkti, purkuoti; kvarkti: Katinas kniur̃kia. | Varlės kniùrkia.
5. įkyriai ko prašyti, zyzti: Ta mūs mergaitė seniai kniur̃kia, kad kastume bulves. Ar kniur̃ksi, ar nekniur̃ksi, vis tiek negausi.
6. bliurbti, plepėti: Visokius niekus kniurkia i kniurkia jis ma [n] į ausį.
nusikniur̃kti, -ia, nusìkniurkė. mirti, nusibaigti kniurkiant.
pakniur̃kti, -ia, pàkniurkė. pamiegoti: Da anksti, lei (lai) da pakniur̃kia paršeliai.
sukniur̃kti, -ia, sùkniurkė. kniurkiamai, neaiškiai ką pasakyti: Beprotybė muštis tamsoje, – sukniurkė deformuotasis ristikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.