kõbrinėti, -ėja, -ėjo, kobrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. kobrinti: Vos gyvas kõbrinėju gyvuodamas iš ligos. Kol čia matė (motė) kõbrinėjo, tol jis apie jos vaikus rūpinos, o kaip iš akių, tai ir iš pomėties išleido. Pievose paupiais kobrinėjo pavasaringi gyvolėliai. Kelu ir kõbrinėju aple namus visą dieną. Senutė muno nu vieno slenksčio lig kito kõbrinė [ja] kõbrinė [ja].
2. laipioti: Rykui (aure) , kaip kačiokai po stogą kobrinėja.
pakõbrinėti. galėti kobrinėti: Ligonis pakõbrinė [ja] su lazdele (pavaikščio [ja]).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.