kósčioti, -ioja, -iojo. tarpais, pamažu kosėti: Žmonės kosčiojo, kuždėjos, juokavo ir visi grįžčiojo į duris. Ji savo kampe lovoj stena ir sausai kosčioja. Sėdi senelis prie židinio ir kosčioja. Karvė, blužne sirgdama, kósčio [ja]. Nuo plento vis dar kirto sutelktinė ugnis, piktai kosčiojo pistolmašinės. Vinculis kósčiojasi, gali ir kokliušas priskabint.
pakósčioti. tarpais, pamažu pakosėti: Jis kiek pakosčiojo ir vėl toliau kalbėjo. Maloniai šypsojo, krenkštė, pakosčiojo. Toliau vėl pakosčiodamas ir atsikrenkšdamas ponas nuo rogių skaitė, kokios paliekamos teisės ir uždedamos pareigos dvarininkams ir valstiečiams. Tėtis nuėjo pasikosčiodamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.