pakrankti

krañkti, -ia, -ė

1. varnai, krankliui laidyti balsą: Varna krañkia. Kranklys krañkia, varna krokia. Juodvarnis krañkia, žvirblis čaža, vieversys čiurškauna. Šakose ūžė vėjas ir krankė išbaidyta varna. Juodvarnis lėkdamas krañka pryš oro atmainą. Kranklys krañkia. Ar tu lauki kranklelių krankiančių? Mainininko vartuose varnai krañkia. Kas su varnu gyvena, varnu ir krankia.

2. smarkiai kosėti: Sušalo ir krañkia dabar. Visa savaitė kaip krankiu kamuojamas kosulio. Nu, ale ir krankì kaip devintoj dešimty. Tie muno vaikai krañka ir krañka už kits kito. Parsišaldo, paskuo ir krañka.

3. knarkti, kriokti: Žmogus miegodamas krañkia, parpia. Užmigo aukštelinkas, ir krañkia, ir krankščia. Visi pasieniais krankė sau ligi aušros. Kad mes rudenį … pasislėpę ir susirietę pas meilingą kakalį krañkiam. Dideliai nuvargęs kai kada užmigdavo ir krankė kaip meitėlis skerdžiamas. Užsitraukė seną švarką ant galvos ir po minutės jau ramiausiai sau krankė. Jau visi broliai šnarpščia ir krankia, ji ir nebeiškentė: ėmė savo jaunesnįjį brolį budinti. Ko kranki kaip pjaunamas?!

4. įkyriai prašyti: Krañka krañka su kepure prisistojęs – bene duos kas rublį ant muzikanto.

5. barti, graužti: Ko tu čia muni kranki be reikalo. Neįtinku – pati pasidirbk.

6. pamažu, su vargu kapoti, kirsti, tašyti, skaldyti: Iš to medžio nėko nepadarysi, toks pranaruotas yra, gali krañkti. | Kam tu čia krankì tą pagalį – sudegs ir taip!
atkrañkti, -ia (àtkrankia), àtkrankė.

1. krankiant atskristi.

2. atsikosėti, atsikrankšti: Porą kartų giliai atsikrankęs mintį metė toliau.
iškrañkti, -ia (ìškrankia), ìškrankė

1. krankiant išpranašauti: Nelaimę iškrankia varna. Turbūt iškranks ką nors varnos, kad taip krankia.

2. išsikosėti: Kada ne kada išsikrankė, tai tada išėjo pasipūtęs.
nukrañkti, -ia (nùkrankia), nùkrankė

1. krankiant nulėkti, nuskristi: Nukrankė varnos, vakaro lydimos.

2. krankiant palydėti: Per girelę bėgantį krankliai nukrankė.

3. nusikosėti, nusikrankšti: Elgeta nusikrankė ir ėmė grabalioti savo kepurės.

4. nutašyti, padaryti ką: Iš to medžio nėko nenukrañksi.
pakrañkti, -ia (pàkrankia), pàkrankė. pakosėti, pakrankšti: Ar jis nesveikas, kad vis pakrankia?
sukrañkti, -ia (sùkrankia), sùkrankė.

1. trumpai krankti: Kai varna žiemą triskart sukrankia, tai esti greit pavasaris. Varna sukrankė čia pat ties galva.

2. susižinoti krankimu: O rudenį ten miglos tvenkia, tolybėj varnos susikrankia.

3. suknarkti: Daugiau nesukrankiù.
užkrañkti, -ia (ùžkrankia), ùžkrankė. sukrankti: Varna ùžkrankė tokiu bjauriu balsu. Man nebuvo kada kalbėt, kai jin užkrankė (pradėjo kalbėti).

Įrašas
Paaiškinimas	<b>krañkti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">varnai, krankliui laidyti balsą: </span> Varna krañkia. Kranklys krañkia, varna krokia. Juodvarnis krañkia, žvirblis čaža, vieversys čiurškauna. Šakose ūžė vėjas ir krankė išbaidyta varna. Juodvarnis lėkdamas krañka pryš oro atmainą. Kranklys krañkia. Ar tu lauki kranklelių krankiančių? Mainininko vartuose varnai krañkia. Kas su varnu gyvena, varnu ir krankia. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai kosėti: </span> Sušalo ir krañkia dabar. Visa savaitė kaip krankiu kamuojamas kosulio. Nu, ale ir krankì kaip devintoj dešimty. Tie muno vaikai krañka ir krañka už kits kito. Parsišaldo, paskuo ir krañka. <br/>3. <span class="explanation">knarkti, kriokti: </span> Žmogus miegodamas krañkia, parpia. Užmigo aukštelinkas, ir krañkia, ir krankščia. Visi pasieniais krankė sau ligi aušros. Kad mes rudenį … pasislėpę ir susirietę pas meilingą kakalį krañkiam. Dideliai nuvargęs kai kada užmigdavo ir krankė kaip meitėlis skerdžiamas. Užsitraukė seną švarką ant galvos ir po minutės jau ramiausiai sau krankė. Jau visi broliai šnarpščia ir krankia, ji ir nebeiškentė: ėmė savo jaunesnįjį brolį budinti. Ko kranki kaip pjaunamas?! <br/>4. <span class="explanation">įkyriai prašyti: </span> Krañka krañka su kepure prisistojęs – bene duos kas rublį ant muzikanto. <br/>5. <span class="explanation">barti, graužti: </span> Ko tu čia muni kranki be reikalo. Neįtinku – pati pasidirbk. <br/>6. <span class="explanation">pamažu, su vargu kapoti, kirsti, tašyti, skaldyti: </span> Iš to medžio nėko nepadarysi, toks pranaruotas yra, gali krañkti. | Kam tu čia krankì tą pagalį – sudegs ir taip! <br/><b>atkrañkti, </b>-ia (àtkrankia), àtkrankė. <br/>1. <span class="explanation">krankiant atskristi. </span> <br/>2. <span class="explanation">atsikosėti, atsikrankšti: </span> Porą kartų giliai atsikrankęs mintį metė toliau. <br/><b>iškrañkti, </b>-ia (ìškrankia), ìškrankė<br/>1. <span class="explanation">krankiant išpranašauti: </span> Nelaimę iškrankia varna. Turbūt iškranks ką nors varnos, kad taip krankia. <br/>2. <span class="explanation">išsikosėti: </span> Kada ne kada išsikrankė, tai tada išėjo pasipūtęs. <br/><b>nukrañkti, </b>-ia (nùkrankia), nùkrankė<br/>1. <span class="explanation">krankiant nulėkti, nuskristi: </span> Nukrankė varnos, vakaro lydimos. <br/>2. <span class="explanation">krankiant palydėti: </span> Per girelę bėgantį krankliai nukrankė. <br/>3. <span class="explanation">nusikosėti, nusikrankšti: </span> Elgeta nusikrankė ir ėmė grabalioti savo kepurės. <br/>4. <span class="explanation">nutašyti, padaryti ką: </span> Iš to medžio nėko nenukrañksi. <br/><b>pakrañkti, </b>-ia (pàkrankia), pàkrankė. <span class="explanation">pakosėti, pakrankšti: </span> Ar jis nesveikas, kad vis pakrankia? <br/><b>sukrañkti, </b>-ia (sùkrankia), sùkrankė. <br/>1. <span class="explanation">trumpai krankti: </span> Kai varna žiemą triskart sukrankia, tai esti greit pavasaris. Varna sukrankė čia pat ties galva. <br/>2. <span class="explanation">susižinoti krankimu: </span> O rudenį ten miglos tvenkia, tolybėj varnos susikrankia. <br/>3. <span class="explanation">suknarkti: </span> Daugiau nesukrankiù. <br/><b>užkrañkti, </b>-ia (ùžkrankia), ùžkrankė. <span class="explanation">sukrankti: </span> Varna ùžkrankė tokiu bjauriu balsu. Man nebuvo kada kalbėt, kai jin užkrankė (<span class="explanation">pradėjo kalbėti</span>).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.