pakrankti

krañkti, -ia, -ė

1. varnai, krankliui laidyti balsą: Varna krañkia. Kranklys krañkia, varna krokia. Juodvarnis krañkia, žvirblis čaža, vieversys čiurškauna. Šakose ūžė vėjas ir krankė išbaidyta varna. Juodvarnis lėkdamas krañka pryš oro atmainą. Kranklys krañkia. Ar tu lauki kranklelių krankiančių? Mainininko vartuose varnai krañkia. Kas su varnu gyvena, varnu ir krankia.

2. smarkiai kosėti: Sušalo ir krañkia dabar. Visa savaitė kaip krankiu kamuojamas kosulio. Nu, ale ir krankì kaip devintoj dešimty. Tie muno vaikai krañka ir krañka už kits kito. Parsišaldo, paskuo ir krañka.

3. knarkti, kriokti: Žmogus miegodamas krañkia, parpia. Užmigo aukštelinkas, ir krañkia, ir krankščia. Visi pasieniais krankė sau ligi aušros. Kad mes rudenį … pasislėpę ir susirietę pas meilingą kakalį krañkiam. Dideliai nuvargęs kai kada užmigdavo ir krankė kaip meitėlis skerdžiamas. Užsitraukė seną švarką ant galvos ir po minutės jau ramiausiai sau krankė. Jau visi broliai šnarpščia ir krankia, ji ir nebeiškentė: ėmė savo jaunesnįjį brolį budinti. Ko kranki kaip pjaunamas?!

4. įkyriai prašyti: Krañka krañka su kepure prisistojęs – bene duos kas rublį ant muzikanto.

5. barti, graužti: Ko tu čia muni kranki be reikalo. Neįtinku – pati pasidirbk.

6. pamažu, su vargu kapoti, kirsti, tašyti, skaldyti: Iš to medžio nėko nepadarysi, toks pranaruotas yra, gali krañkti. | Kam tu čia krankì tą pagalį – sudegs ir taip!
atkrañkti, -ia (àtkrankia), àtkrankė.

1. krankiant atskristi.

2. atsikosėti, atsikrankšti: Porą kartų giliai atsikrankęs mintį metė toliau.
iškrañkti, -ia (ìškrankia), ìškrankė

1. krankiant išpranašauti: Nelaimę iškrankia varna. Turbūt iškranks ką nors varnos, kad taip krankia.

2. išsikosėti: Kada ne kada išsikrankė, tai tada išėjo pasipūtęs.
nukrañkti, -ia (nùkrankia), nùkrankė

1. krankiant nulėkti, nuskristi: Nukrankė varnos, vakaro lydimos.

2. krankiant palydėti: Per girelę bėgantį krankliai nukrankė.

3. nusikosėti, nusikrankšti: Elgeta nusikrankė ir ėmė grabalioti savo kepurės.

4. nutašyti, padaryti ką: Iš to medžio nėko nenukrañksi.
pakrañkti, -ia (pàkrankia), pàkrankė. pakosėti, pakrankšti: Ar jis nesveikas, kad vis pakrankia?
sukrañkti, -ia (sùkrankia), sùkrankė.

1. trumpai krankti: Kai varna žiemą triskart sukrankia, tai esti greit pavasaris. Varna sukrankė čia pat ties galva.

2. susižinoti krankimu: O rudenį ten miglos tvenkia, tolybėj varnos susikrankia.

3. suknarkti: Daugiau nesukrankiù.
užkrañkti, -ia (ùžkrankia), ùžkrankė. sukrankti: Varna ùžkrankė tokiu bjauriu balsu. Man nebuvo kada kalbėt, kai jin užkrankė (pradėjo kalbėti).


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pakrankti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv