kregė́ti, krẽga (krẽgia), -ė́jo.
1. sunkiai kvėpuoti, karkuoti, krioguoti: Jis buvo bepakyląs kregėdamas patale, ketindamas atsikelti.
2. kriuksėti: Kiaulės krẽga, kai šunys užpuola arba kas paršus žvigo. Kiaulės, būdamos alkanos, visos kregėdamos žiūri į akis. Kiaulės kregia.
3. garsiai kalbėti, lermuoti, čiauškėti: Kregė́kiat jūs čia (pasakyta mergoms). | Šarka, tupėdama ant tvoros, kregė́jo. Šarka krẽga.
pakregė́ti, pàkrega, -ė́jo. truputį pakrenkšti, pakosčioti: Šeimininkė pažiūri į drobes, pakrega, į skrynią paslepia, o Pupulei Mažiulei dar daugiau darbo užduoda.
sukregė́ti, sùkrega, -ė́jo. krioguojant suvaitoti, sustenėti: Vyras timptelėjo kelnes ir tik sukregėjo, nieko nepasakė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.