kreĩvinti, -ina, -ino. kreivìnti, -ìna, -ìno
1. daryti kreivą: Jis kreĩvina siūdamas. Baro nekreĩvink.
2. lenkti. . Kreivink kaklą sūnaus tavo jaunybėje jo. Kreivìnsiuos į šalį, rasi juo negels sprandas.
iškreĩvinti. padaryti kreivą: Paviršius tam tikru būdu iškreivinamas. Grimasos iškreivintame jo veide šmėsčiojo pikta ironija. Koks geriausias būdas batams užkulnių neiškreivinti?. Reikia žiūrėti, kad medeliai nebūtų išsikreivinę. Tavo baras kreivinte išsikreĩvinęs vingiais.
nukreĩvinti
1. padaryti kreivą: Nukreĩvinai kupetį. Nukreĩvinai suvisam tą šaukštą bedroždamas. Tu labai biržę nukreivinai [biržydamas]. Kurpė nukreivintu užkulniu.
2. nukrypti, nusikreipti: Nedidukė, pakumpusi šita moterėlė, galva jai ant pečių kažkaip netikusiai užsodinta, nusikreivinusi nuo sprando.
pakreĩvinti. padaryti kiek kreivą: Jei dailidė, statydamas sieną, kur pakreivins, tai perdėtinis kad droš. Pakreĩvino tvorą tverti.
sukreĩvinti. padaryti kreivą: Apsacus sukreĩvino. Sukreĩvino jupą siūdamas. Trako paramą atėmus galima daug ąžuolėlių pagadinti – sukreivinti. | Truktelėjęs pečiais ir sukreivinęs lūpas, Volcogenas be žodžio pasitraukė į šalį. Tas sūnelis sukreivintas. Gãli suskreĩvint – džiūsta [medis]. Suskreĩvino, arba susimetė, dures.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.