pakriaukšėti

kriaukšė́ti, kriáukši, -ė́jo. kriáukšėti, -i (-ėja), -ėjo.

1. tarpais krenkšti negalint atsikosėti ar pravemti, žiaugčioti: Kas te kriáukši (balsu kosi) ? Ko dabar kriaukši, ar ne į tą gerklę papuolė barščiai? Dūmų prigėrus reikia kriáukšėti. Tai ir kriáukšės kaip katė. Ar jam kas įsmigęs į gerklę, ar kas auga, kad kriaukšė́jo visą naktį. Mūsų vaikai pradėjo kriaukšė́ti, gal peršalo. Ką tas šuva bus prarijęs, kad kriaukši? Guli lovoj, paskui keliasi iš lengvo kriaukšėdama ir palieka sėdinti. | Nė žodžio nebegali ištart nekriáukšėdamas. Kriáukši jau jis, nora vemt, kad jam užeina ledaka ant širdies. Kelios viešnios negalėjusios užmigti ir išgirdusios, kad kasžin kas į tuos bliūdus kriaukši, vemia.

2. kriuksėti.

3. traškėti, triuškėti: Sausi, kieti cukorėliai labai skanūs: kai valgai, net kriaukši. Grūša kieta kriáukša. grikšėti: Duona su žemėm: kriaukši, nemožna nei valgyti. Duona labai kriaukšė́jo, buvo daug žvirgždų. braškėti: Kad lyja, tai net smėlys kriáukši. Kiaulė kap pakiš snukį, kap pakiš po tvora, daržan lįsdama, tai net tvora kriáukši. Titai dangtis kriáukši.

4. krimsti, triuškinti: Da ir tavo dantų turima, kad teip lengvai kriaukši riešutis. Gera jam kriaukšė́t, kai dantys visi. Kiaulės grūdus kriáukši. Ėmė viedma ranką kriaukšėti, kad tik kriaukšt žiedas dantyse, tada pažino ji savo duktės žiedą.
atkriaukšė́ti. atkosėti, atkrenkšti: Negaliu nėkaip atkriáukšėt, ot stovi gale gerklės kai kąsnis koks. Atsikriaukšėk ir išspjauk.
iškriaukšė́ti.

1. iškosėti, iškrenkšti: Turėjo ilgai kriaukšėti, kol iškriáukšėjo trupinį [iš kvėpuojamosios gerklės].

2. iškirsti, ištrioškinti: Gojų niemčynai (vokiečiai) išgriovė, iškriaukšė́jo ir suklojo purvynėsna kelių.
nusikriaukšė́ti. kriaukšint numirti: Taip jis ta džiova ir nusikriaukšė́jo.
pakriaukšė́ti

1. kiek pakosėti, pakrenkšti: Senis nebestipras, dažnai pakriáukši.

2. kiek pakrimsti, patriuškinti: Reiktų paslikt žiemai saujelę [riešutų] pakriaukšė́t.
prikriaukšė́ti. kriaukšint prieiti: Nikodemas prikriaukšėjo prie marčios.
sukriaukšė́ti

1. sukosėti, sukrenkšti.

2. sukrimsti, sutriuškinti: Kriaukšt, kriaukšt ir sukriaukšė́jo. Katė pelę sukriaukšė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kriaukšė́ti, </b>kriáukši, -ė́jo. kriáukšėti, -i (-ėja), -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">tarpais krenkšti negalint atsikosėti ar pravemti, žiaugčioti: </span> Kas te kriáukši (balsu kosi) ? Ko dabar kriaukši, ar ne į tą gerklę papuolė barščiai? Dūmų prigėrus reikia kriáukšėti. Tai ir kriáukšės kaip katė. Ar jam kas įsmigęs į gerklę, ar kas auga, kad kriaukšė́jo visą naktį. Mūsų vaikai pradėjo kriaukšė́ti, gal peršalo. Ką tas šuva bus prarijęs, kad kriaukši? Guli lovoj, paskui keliasi iš lengvo kriaukšėdama ir palieka sėdinti. | Nė žodžio nebegali ištart nekriáukšėdamas. Kriáukši jau jis, nora vemt, kad jam užeina ledaka ant širdies. Kelios viešnios negalėjusios užmigti ir išgirdusios, kad kasžin kas į tuos bliūdus kriaukši, vemia. <br/>2. <span class="explanation">kriuksėti. </span> <br/>3. <span class="explanation">traškėti, triuškėti: </span> Sausi, kieti cukorėliai labai skanūs: kai valgai, net kriaukši. Grūša kieta kriáukša. <span class="explanation">grikšėti: </span> Duona su žemėm: kriaukši, nemožna nei valgyti. Duona labai kriaukšė́jo, buvo daug žvirgždų. <span class="explanation">braškėti: </span> Kad lyja, tai net smėlys kriáukši. Kiaulė kap pakiš snukį, kap pakiš po tvora, daržan lįsdama, tai net tvora kriáukši. Titai dangtis kriáukši. <br/>4. <span class="explanation">krimsti, triuškinti: </span> Da ir tavo dantų turima, kad teip lengvai kriaukši riešutis. Gera jam kriaukšė́t, kai dantys visi. Kiaulės grūdus kriáukši. Ėmė viedma ranką kriaukšėti, kad tik kriaukšt žiedas dantyse, tada pažino ji savo duktės žiedą. <br/><b>atkriaukšė́ti</b>. <span class="explanation">atkosėti, atkrenkšti: </span> Negaliu nėkaip atkriáukšėt, ot stovi gale gerklės kai kąsnis koks. Atsikriaukšėk ir išspjauk. <br/><b>iškriaukšė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iškosėti, iškrenkšti: </span> Turėjo ilgai kriaukšėti, kol iškriáukšėjo trupinį [iš kvėpuojamosios gerklės]. <br/>2. <span class="explanation">iškirsti, ištrioškinti: </span> Gojų niemčynai <span class="explanation"> (vokiečiai) </span> išgriovė, iškriaukšė́jo ir suklojo purvynėsna kelių. <br/><b>nusikriaukšė́ti</b>. <span class="explanation">kriaukšint numirti: </span> Taip jis ta džiova ir nusikriaukšė́jo. <br/><b>pakriaukšė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek pakosėti, pakrenkšti: </span> Senis nebestipras, dažnai pakriáukši. <br/>2. <span class="explanation">kiek pakrimsti, patriuškinti: </span> Reiktų paslikt žiemai saujelę [riešutų] pakriaukšė́t. <br/><b>prikriaukšė́ti</b>. <span class="explanation">kriaukšint prieiti: </span> Nikodemas prikriaukšėjo prie marčios. <br/><b>sukriaukšė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">sukosėti, sukrenkšti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sukrimsti, sutriuškinti: </span> Kriaukšt, kriaukšt ir sukriaukšė́jo. Katė pelę sukriaukšė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.