krìgti, kriñga, -o. darytis nebemielam, atsibosti; imti kuo bjaurėtis, gristi: Kriñga (grinsa) mano širdis. Krigtè sukrigęs, pakrigęs, kad kas užgimė, numirė.
atkrìgti. atgristi: Atkrìgo jau jisai nuo josios, t. y. atgriso, atsigundėjo.
pakrìgti. pakrikti
5.
sukrìgti. sukrikti 1: Sukrìgęs, kad vis suiro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.