.
pakūčià (пoкyць). pãkūčia. trobos kampas, kuriame stovi stalas; garbingiausia vieta už stalo (kampe), krikštasuolė: Garbingiausias pirkioj pakū̃čios kampas. Patęsk pãkūčion suolą. Mes svečią visada sodinam pačion pãkūčion. Sėsk pakūčiõn. Ažu stalo pakūčiõn pasodinau jį. Parvežė marčią, pasodino pãkūčion. O kūma pakūčiõn sėdi. Dieduką (pirmutinį pėdą) stato pakū̃čion. Dzūkų raudose buvo minima šventa pakūtėlė (kertė), aukšta klėtelė. Priimk ievarą iš vartų, oi ievar, ievar žaliasai, statyk ievarą pakū̃čion, oi ievar, ievar žaliasai! Ko tu sėdi kap marti pakūčioj!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.