pakūkauti

kū́kauti, -auja, -avo.

1. šūkauti, rėkauti: Nekū́kauk lyg girio [je],
gerklę paleidęs. Kū́kauja lyg vilkai. Tie šaukolai per naktis kū́kauja ir neduoda miegoti. Nekūkauk, čia tau ne miškas. Kai tik ima kū́kaut ant tų žąsų, tai jos visos ir pleška namo. Tai matytų mergužėlė piemenėlius išgenančius, artojėlius kūkaujančius. | Rodos, kad kū́kauja (ūkia) – tai jau traukinys atėjo.

2. ūbauti.

3. kukuoti: Motinėle mano, širdužėle mano, kū•kau [ja] girioj gegužėlė. Kas ją išmokino? Da ne gegulės kūkavo, da ne raibosios kūkavo – močia dukrelę barė.
pakū́kauti

1. tarpais kaukti: Niekas neatsimena, kad jie. ką nors taip būtų puolę pakūkaudami, pakūkaudami, sakytum, lyg juos kas būtų primokęs buvęs.

2. pasikūkčioti: Verkia net pasikū́kaudama.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kū́kauti, </b>-auja, -avo. <br/>1. <span class="explanation">šūkauti, rėkauti: </span> Nekū́kauk lyg girio [je], gerklę paleidęs. Kū́kauja lyg vilkai. Tie šaukolai per naktis kū́kauja ir neduoda miegoti. Nekūkauk, čia tau ne miškas. Kai tik ima kū́kaut ant tų žąsų, tai jos visos ir pleška namo. Tai matytų mergužėlė piemenėlius išgenančius, artojėlius kūkaujančius. | Rodos, kad kū́kauja <span class="explanation"> (ūkia) – </span> tai jau traukinys atėjo. <br/>2. <span class="explanation">ūbauti</span>. <br/>3. <span class="explanation">kukuoti: </span> Motinėle mano, širdužėle mano, kū•kau [ja] girioj gegužėlė. Kas ją išmokino? Da ne gegulės kūkavo, da ne raibosios kūkavo – močia dukrelę barė. <br/><b>pakū́kauti</b><br/>1. <span class="explanation">tarpais kaukti: </span> Niekas neatsimena, kad jie. ką nors taip būtų puolę pakūkaudami, pakūkaudami, sakytum, lyg juos kas būtų primokęs buvęs. <br/>2. <span class="explanation">pasikūkčioti: </span> Verkia net pasikū́kaudama.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.