.
pakusà (pokusa).
1. pagunda: Didė pakusà jį paėmė ant to darbo. Kokia pakusà tenai tave traukia prie to prūdo! Užėjo pakusà bitis kopinėti, ir tiek. Taip mane pakusà buvo paėmusi duoti tam žiopliuo par sprandą. Juo neleidi, juo pakusà didesnė. Kokia pakusà čia tave nešioja?! Šitos mergos tai tikra pakusà. Nevesk žmogaus į pãkusą. Ot pristojo kaip pikta pakusà. Ak tu, pakusà prakeikta! Vardan tekš, lepetekš, čia griekas, čia niekas, čia visa pakusà.
2. kurstytojas, kiršytojas, gundytojas: Tas žmogus toks pakusà. Neklausyk to pakùsos, jis mudu tik supešdint nori. Toks bieso pakusà tik įklampino gerą žmogų. Ko lendi čia, tu pakùsa?! Gerai, kad nepaklausiau to pakusos ir nejau. Jin tikra bieso pakusà, būdavo, i kitus iš krieso (pusiausvyros) išvesdavo. Tavo boba su liežiuviu kai pakusa moka suvedžiot. Dėlto tos mergos tai pãkusos baisios.
3. vaiduoklis, pikta dvasia; baidyklė: Seniau tikėdavo, kad jaujos [e] gyveno pãkusos. Sutiko kriaučius pãkusą namelioke, norėjo palupt, bet jį ugnim apipylė. Eina apdriskęs kaip pakusà, net persigandau. Kiba pakusà jį apsėdo. Susvėlus kai pakusà.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.