.
kùtinti (-yti), -ina, -ino
1. kutenti, katulti: Nekùtink vaiko – nesveika. Jo nė kùtindamas neprajukinsi. | Jau mane kùtina (judėdama kutena) utėlė. Vis tai kutina širdį gyvųjų ir erzina giminaičių tuštybę.
2. kirbinti, giženti: Kùtina nosį, čiaudulys ema gi. Man nosį kùtint pradėjo, kad tik nečiaudėčia. Kirbina gerklės gale kažin kas: iš to kosėjimo vis kùtina ir kùtina.
3. kasytis: Be ką kùtinies, tai nueik į pirtį ir nereiks kùtytis.
įkùtinti. įkutenti, įkatulti. .
nukùtinti. užkutenti: Naktimi teipogi bijodavę laumių: jeigu vieną atrasdavo, nugaluodavo, nukutydavo, sugnaibydavo.
pakùtinti. pakutenti, pakatulti: Pakùtink vaiką, ir nustos verkt. Priėjęs pažnaibė, pakutino, bet Šimas iškentė, nė nepakrutėjo.
užkùtinti. užkutenti, užkatulti: Ties tąj pirtimi, sako, vieną žmogų vaiduokliai užkùtino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.