.
pakutrà (xyтpa).
1. plona, minkšta gyvulio oda, ppr. vartojama aulinių batų aulų pamušalui: Siūdamas batus, nepagailėk geros pakùtros! Pasisiuvo tokios pakùtros kurpes, tuoj ir prakiuro. aulų pamušalas iš tos odos: Pasiūk čebatus ir indėk minkštas pãkutras. Da čebatai būt geri, tik ką pakutros suplyšę. Išdirbk skūrą baltai, bus pakùtrom. Nupirk man batam pakutràs.
2. avies, šuns, vilko ar kito kokio žvėries kailis, vartojamas kepurės pamušalui: Kepurės jų buvo su avino, šunies ar vilko pakutromis, ant viršu su keturiais ragais. Sermėgelę dėvėjo nutrūkusią, kepurę lenktinelę, su avikailiais pamuštą, su šunies pakutromis.
3. apatinė šiaudų eilė, padrikai dedama dengiant stogą: Pirma pasklaistyk pakùtrą, tada rišk eiles, lotom prispausdamas. Stogo jau gal ne tik šiaudai, bet ir pakutrà supuvo. Pãkutrai geraĩ ir blogesnis kūlys. apatinė skiedrų eilė dengiant stogą.
4. nuvažinėtų rogių pavažų mediniai apkaustai: Pavažas suvažinėjau, reikia dėt pakùtros, ė kaustyt gi padriezų nėra, nėr kuom kausto.
5. pagalvėlė, dedama po pavalkais, kad arkliui pečių nepritrintų: Prasta pakutra buvo, kad pavalkai arkliui pečius pragadino. Be pakutros nė nekinkyk.
šẽško pakutrà. Kad aš kiekvienai tokiai šeško pakutrai aiškinčiaus, tai kas iš manęs bebūtų! Toki mūso būtė, kad bijoti reik kožno šeško pakutros. Čia man dar stirveliosi, šeško pakutra! Eik šalin, šeško pakutra!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.