pakvėpčioti

kvė́pčioti, -ioja, -iojo. kvėpčióti, -iója, -iójo. kvėpti.

1. gaudyti kvapą, vos kvėpuoti: Kvė́pčioja dar, bet, matyt, greit mirs. Dar vaikas kiek kvė́pčiojo, kai iš prūdo ištraukė. Senukas ne juokais buvo perilsęs, kvėpčiojo kaip primuštas.

2. lengvai pūsti, pūsčioti, dvelkti: Šiandie vėjas taip palengva kvė́pčioja.

3. dainuoti; giedoti: Kvė́pčio [ja] (dainuoja) ana puikias dainas. | Kielikas kvėpčio [ja] (čiulba, šūkčioja) parugiais.
pakvė́pčioti. stengtis atgauti kvapą, kurį laiką kvėpčioti: Ji pagulėjo, pakvėpčiojo ir pakilo keturpėsčia.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvė́pčioti, </b>-ioja, -iojo. kvėpčióti, -iója, -iójo. kvėpti. <br/>1. <span class="explanation">gaudyti kvapą, vos kvėpuoti: </span> Kvė́pčioja dar, bet, matyt, greit mirs. Dar vaikas kiek kvė́pčiojo, kai iš prūdo ištraukė. Senukas ne juokais buvo perilsęs, kvėpčiojo kaip primuštas. <br/>2. <span class="explanation">lengvai pūsti, pūsčioti, dvelkti: </span> Šiandie vėjas taip palengva kvė́pčioja. <br/>3. <span class="explanation">dainuoti; giedoti: </span> Kvė́pčio [ja] (dainuoja) ana puikias dainas. | Kielikas kvėpčio [ja] <span class="explanation"> (čiulba, šūkčioja) </span> parugiais. <br/><b>pakvė́pčioti</b>. <span class="explanation">stengtis atgauti kvapą, kurį laiką kvėpčioti: </span> Ji pagulėjo, pakvėpčiojo ir pakilo keturpėsčia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.