pakvepėti

kvepė́ti, kvẽpia, -ė́jo.

1. būti malonaus kvapo, dvelkti maloniu kvapu: Kas čia taip skaniai kvẽpia? Kvepėjo tik ką išsprogę medžiai. Oi, siaudžia gražiai miškas, ne tik kvẽpia gardžiai. Oras taip kvepėjo, jog musė net svaigo. Rožė, ant popierių išrašyta, nekvepa. Kvepia žemė pražydėjus, žavi laimė pragiedrėjus. Būdavo, kvẽpia namai: kepa verda visokius gardumynus. Ta kvietka gražiai kvẽpia. Mano šitoj pirkelėj ir kvepia, ir smirda. Baltos lelijos dulsiai (nesmarkiai) kvepia. Rūkyk mėsą ėgliais – gardžiau kvepės. Rytoj turės jie kvepiančio pyrago! Kas gi čia dabar galėtų taip kvepėti obuolio kvapu? Tamstos maišelėj kvep valgis. Kad įėjo į svirnelį, rūtelės kvepėjo. Kap tu jojai per laukelį, diemedžiu kvepė́jai. Per tą pušyną upė tekėjo, sodai medum kvepė́jo. Bulvienojais jau kvepia ruduo, ir liepsnoja šalikelėj klevas. Kvepianti kiaulugė (Platanthera bifolia). Kvepiantỹsis tabakas aukštesnis išauga. Topelis kvepiamasis (Populus suaveolans) dažnai auginamas soduose. Vai tu rūta, rūtele žalioj, kvietkeli kvepiančiausias! Kas čia teip kvẽpa man? Imsit … ant rūkymo gražiai kvepiančius daiktus. Jam ta valdžia kvẽpia (ta santvarka patinka) . Toks pelnas kvepėte kvẽpia (vilioja) . Tamstai svarbu, kuo aš kvepiù (svarbu mano pažiūros) . Buvo badas, duona, būdavo, kvẽpia (labai norėjosi duonos) . Kur mužikui kvepia, ten ponui smirda. Kas kuo kvep, tuo ir kitą tep. Kiaulė lauke dvokia, stale kvẽpia. Jeigu pastalėj nesmirdės, tai an stalo nekvepės. Kvepia katei spirgas. Tavo kalba vėju kvepia (tuščia) .

2. būti nemalonaus kvapo, dvokti: Kvepiu piktai, smirdu. Nečystu raugu kvep. Žinau, kuo kvepia piemens sermėga (kas tai yra būti piemeniu) . Šuva šunim ir kvẽpia (koks yra, toks ir pasirodo) .

3. grėsti: Jam trys metai kalėjimo kvẽpia už tas muštynes. Juk karu kvepia! Tamsta supranti? Pajutęs, kad negerai kvẽpia (pavojinga), vyras movė į kitą miestą. Žmonės … pigai prileidžia savęsp tai, kas ana amžina ugnimi kvepia.
grãbas kvẽpia greit mirs: Jau jam grãbas kvẽpia.
neĩ smìrdi, neĩ kvẽpia nerūpi: Man nei smirdi, nei kvepia.
žẽmė kvẽpia

1. visai silpnas, arti mirties: Metas pro metą bėga, jau pasenom, jau žẽmė kvẽpa. Kur eini, juk tau žemė kvepia!

2. labai nori eiti: Žemė labai kvepia – pradėjo eit.
žẽmė kvẽpia pyragù (obuoliaĩs) visai silpnas, arti mirties: Žẽmė jau pyragù kvẽpia , ale kada atkąsi (numirsi), nežinia. Nieko nebus, jau aiškiai matosi, kad jam žemė obuoliais kvepia.
atkvepė́ti, àtkvepia, -ė́jo.

1. ateiti, pasiekti iš kur kvapui: Iš laukų ir dirvų atkvepia žalumynų kvapas. Nu tavęs čia àtkvepa tie vaistai. Tik kvapas atkvepia nuo duonos.

2. ateiti kvepiančiam, skleidžiant malonų kvapą: Iš kiemo atskrido, atkvepėjo ponia Gaidienė.
nukvepė́ti, nùkvepia, -ė́jo.

1. netekti kvapo, nusikvėpti: Nukvepė́s erbeta neuždengta.

2. nueiti kvapui.
pakvepė́ti, pàkvepia, -ė́jo. kurį laiką kvepėti: Išbarstysiu pinavijų, kad jam pakvepėtų.
pérkvepėti. nustoti kvepėti: Jau žiedai ir párkvepėjo.
prakvepė́ti, pràkvepia, -ė́jo. kvepiančiam praeiti, pravažiuoti: Pilnas vežimas obuolių prakvepėjo pro šalį.
prikvepė́ti, prìkvepia, -ė́jo. kvapui pasklisti, kvapo prisirinkti: Virėja įnešė keptos avinienos šlaunį, prikvepėjo visas valgomasis kambarys.
užkvepė́ti, ùžkvepia, -ė́jo. pakvipti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvepė́ti, </b>kvẽpia, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti malonaus kvapo, dvelkti maloniu kvapu: </span> Kas čia taip skaniai kvẽpia? Kvepėjo tik ką išsprogę medžiai. Oi, siaudžia gražiai miškas, ne tik kvẽpia gardžiai. Oras taip kvepėjo, jog musė net svaigo. Rožė, ant popierių išrašyta, nekvepa. Kvepia žemė pražydėjus, žavi laimė pragiedrėjus. Būdavo, kvẽpia namai: kepa verda visokius gardumynus. Ta kvietka gražiai kvẽpia. Mano šitoj pirkelėj ir kvepia, ir smirda. Baltos lelijos dulsiai <span class="explanation"> (nesmarkiai) </span> kvepia. Rūkyk mėsą ėgliais – gardžiau kvepės. Rytoj turės jie kvepiančio pyrago! Kas gi čia dabar galėtų taip kvepėti obuolio kvapu? Tamstos maišelėj kvep valgis. Kad įėjo į svirnelį, rūtelės kvepėjo. Kap tu jojai per laukelį, diemedžiu kvepė́jai. Per tą pušyną upė tekėjo, sodai medum kvepė́jo. Bulvienojais jau kvepia ruduo, ir liepsnoja šalikelėj klevas. Kvepianti kiaulugė (Platanthera bifolia). Kvepiantỹsis tabakas aukštesnis išauga. Topelis kvepiamasis (Populus suaveolans) dažnai auginamas soduose. Vai tu rūta, rūtele žalioj, kvietkeli kvepiančiausias! Kas čia teip kvẽpa man? Imsit … ant rūkymo gražiai kvepiančius daiktus. Jam ta valdžia kvẽpia <span class="explanation"> (ta santvarka patinka) </span>. Toks pelnas kvepėte kvẽpia <span class="explanation"> (vilioja) </span>. Tamstai svarbu, kuo aš kvepiù <span class="explanation"> (svarbu mano pažiūros) </span>. Buvo badas, duona, būdavo, kvẽpia <span class="explanation"> (labai norėjosi duonos) </span>. Kur mužikui kvepia, ten ponui smirda. Kas kuo kvep, tuo ir kitą tep. Kiaulė lauke dvokia, stale kvẽpia. Jeigu pastalėj nesmirdės, tai an stalo nekvepės. Kvepia katei spirgas. Tavo kalba vėju kvepia <span class="explanation"> (tuščia) </span>. <br/>2. <span class="explanation">būti nemalonaus kvapo, dvokti: </span> Kvepiu piktai, smirdu. Nečystu raugu kvep. Žinau, kuo kvepia piemens sermėga <span class="explanation"> (kas tai yra būti piemeniu) </span>. Šuva šunim ir kvẽpia <span class="explanation"> (koks yra, toks ir pasirodo) </span>. <br/>3. <span class="explanation">grėsti: </span> Jam trys metai kalėjimo kvẽpia už tas muštynes. Juk karu kvepia! Tamsta supranti? Pajutęs, kad negerai kvẽpia <span class="explanation"> (pavojinga), </span> vyras movė į kitą miestą. Žmonės … pigai prileidžia savęsp tai, kas ana amžina ugnimi kvepia. <br/><b> grãbas kvẽpia</b> <span class="explanation">greit mirs: </span> Jau jam grãbas kvẽpia. <br/><b>neĩ smìrdi, neĩ kvẽpia</b> <span class="explanation">nerūpi: </span> Man nei smirdi, nei kvepia. <br/><b>žẽmė kvẽpia</b><br/>1. <span class="explanation">visai silpnas, arti mirties: </span> </span> Metas pro metą bėga, jau pasenom, jau žẽmė kvẽpa. Kur eini, juk tau žemė kvepia! <br/>2. <span class="explanation">labai nori eiti: </span> Žemė labai kvepia – pradėjo eit. <br/><b>žẽmė kvẽpia</b> pyragù (obuoliaĩs) <span class="explanation">visai silpnas, arti mirties: </span> </span> Žẽmė jau pyragù kvẽpia <span class="explanation">, </span> ale kada atkąsi <span class="explanation"> (numirsi), </span> nežinia. Nieko nebus, jau aiškiai matosi, kad jam žemė obuoliais kvepia. <br/><b>atkvepė́ti, </b>àtkvepia, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">ateiti, pasiekti iš kur kvapui: </span> Iš laukų ir dirvų atkvepia žalumynų kvapas. Nu tavęs čia àtkvepa tie vaistai. Tik kvapas atkvepia nuo duonos. <br/>2. <span class="explanation">ateiti kvepiančiam, skleidžiant malonų kvapą: </span> Iš kiemo atskrido, atkvepėjo ponia Gaidienė. <br/><b>nukvepė́ti, </b>nùkvepia, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">netekti kvapo, nusikvėpti: </span> Nukvepė́s erbeta neuždengta. <br/>2. <span class="explanation">nueiti kvapui. </span> <br/><b>pakvepė́ti, </b>pàkvepia, -ė́jo. <span class="explanation">kurį laiką kvepėti: </span> Išbarstysiu pinavijų, kad jam pakvepėtų. <br/><b>pérkvepėti</b>. <span class="explanation">nustoti kvepėti: </span> Jau žiedai ir párkvepėjo. <br/><b>prakvepė́ti, </b>pràkvepia, -ė́jo. <span class="explanation">kvepiančiam praeiti, pravažiuoti: </span> Pilnas vežimas obuolių prakvepėjo pro šalį. <br/><b>prikvepė́ti, </b>prìkvepia, -ė́jo. <span class="explanation">kvapui pasklisti, kvapo prisirinkti: </span> Virėja įnešė keptos avinienos šlaunį, prikvepėjo visas valgomasis kambarys. <br/><b>užkvepė́ti, </b>ùžkvepia, -ė́jo. <span class="explanation">pakvipti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.