x
kylė́jimas. → kylėti.
pakylė́jimas.
1. → pakylėti 1: Gindamasis nuo jų, už vieno rankos pakylėjimo užmušė du šimtu musių.
2. paaukštinimas (tarnyboje): Turi savo rankose tolesnę savo laimę ir aukštinimus ir pakylėjimus tarnyboje.
3. sosto užėmimo ceremonija: Didysis kunigaikštis, ką tik išrinktas, iškilmingai atsisėsdavo sostan; tasai aktas vadindavosi pakylėjimu į didžiąją kunigaikštiją.
4. ostijos pakėlimas mišių metu. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.