.
pãlagas (пoлoг, пoлaг).
1. stoginė, padanga prie kluono: Žemaitiškiems kluonams yra būdingas virš durų gana masyvus stogas, paremtas stulpais (palagas, padanga, prieklojimis). Pãlagas yra priaugęs (pristatytas) prie jaujo ant stulpų. Šiemet buvo labai daug javų, kad prikrovė net ir pãlagą. Palage galės avižinius šiaudus sukrauti. Šiemet linus krausim palage. Pãlagas yr priangis, ka neužlytum redeliojant. Pastatyk ratus (vežimą) , kai parvažiuosi, po pãlagu. Į palagą pavažiavau arklius.
2. palapinė, šėtra, būda: Iš mauknų palagus, pūnes ir palapines sau dirbo. Ir subudavosiu šėtrą (palagą) Dovydo. Nueiki, brolaiti, į palagėlį, nupirki, jaunasis, aukso žiedelį.
3. karieta: Ir užvažiavo margs palagėlis ant močiužės dvarelio. Tam palagėly, o tam margajam, sėd dvi jaunos viešnelės. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, šiaip iš palagužėlio lygiai gegelę šausiu! karietos ar lovos užlaida.
4. kepurės snapelis, lezgis: Muno kepurės pãlagas parlūžo. Tokios keistos studentų kepurės be palagų̃. Žieminė kepurė be pãlago y [ra],
tik su ausimis. Ant galvos berniokiška kepuraitė odiniu palagėliu. | Jie ilgai mus lydi, iš rankų delnų virš akių pasidarę palagus.
5. vėžio kaklelis.
6. skėtiška žiedų kekė (corymbus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.