.
pãlai (пoл, poł). palaĩ.
1. plautai pirtyje, ant kurių užlipę vanojasi: Kur sėdžia [pirty],
tai paleliai, o kur lipa vanotis, – tai pãlai. Nusvanosiu ant pãlų, ir praeis [slanktas]. Vakar pirty vanojaus an pãlų. Nu, moterėlės, lipkit an pãlų, vanosmės! Užpilk garo, lipsime ant pãlų vanotis. Kai užlipu an pãlų, kai pasvanoju, kaip kitan danguj.
2. lentų gultas, plautai, narai: Gryčioj vietoj lovų dažnai esti palai. Pasėjo anys pupą po pãlais; išaugo tos pupos ingi palùs. Kalėjimo palai. Aš gulsiu an lovos, o tu gulk an palẽlių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.