laibė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. plonėti, lieknėti: Daugelio žalialapių samanų sporinė, į apačią laibėdama, palaipsniui pereina į kotelį.
2. liesėti: Sirgdamas laibė́si (tęvėsi).
3. eiti plonyn. Balsas kaskart laibėjo ir aštrėjo.
nulaibė́ti. nuplonėti: Beržo stiebas esti nulaibėjęs. [Grūzdo] kotas trumpas, į apačią nulaibėjęs.
palaibė́ti. pasidaryti truputį plonesniam, liesesniam: Palaibė́jęs kiek, gal tenai duona prastesnė.
sulaibė́ti.
1. pasidaryti plonam: Gelsvosios voveruškos kotas į apačią sulaibėjęs.
2. suliesėti: Matai, pabuvai mieste ir tuoj sulaibė́jai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.