palaidnū̃kas, -ė. pasileidęs, ištvirkęs žmogus, palaidūnas: Eik tu, palaidnū̃kai, begėdžiau, kas tavęs begali tikėti! Ei, tu palaidnū̃ke! Jau kaip jis palaidnūkas, tai čia kito tokio nerasi. Tu martele, palaidnūke, kamgi muši anytėlę, savo vyro motinėlę! Aš nežadėsiu savo dukružės palaidnūkui bernužėliui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.