laikýtojas (-is), -a.
1. kas ką laiko, remia, neleidžia išjudėti: O, Poseidone, laikytojau žemės, meldžiu išpildyt mūs norą karščiausią.
2. savininkas; valdytojas; prižiūrėtojas: Bičių laikýtojas. Žirgyno laikýtojas. Kas laiko karvelius, visados tep būna: vanagui mėsa, vėjui plunksnos, o laikytojui lieka tik mėšlas. Spaustuvės laikytojas. Įvairių buvo mokyklų steigėjų ir laikytojų. | Į seniūnijas, kuriose dažniausiai būdavo pilys, buvo skiriami seniūnai, o į tenutijas – laikytojai. | Išveždamas dėk tiek paviržio, kad būtų gana ir vaikui, ir jo laikytojui.
3. palaikytojas 2: Buvo jau išleidęs lietuvišką gazietą, ale dėl laikytojų stokos turėjo perstoti.
4. atlikėjas, vykdytojas: Ar beatsimenate aną lavonmišių laikytoją Adomaitį?
išlaikýtojas, -a. valdytojas, prižiūrėtojas, maitintojas: Jis buvo … išlaikytojis savo žmonių. Išlaikytojau dangaus ir žemės!
palaikýtojas, -a.
1. kas padeda išsilaikyti, egzistuoti, saugotojas: Vanduo – gyvybės palaikytojas.
2. rėmėjas, šalininkas: Jie tarė rasią tarp valstiečių užtarėjų tikruosius laisvės žmones, ir tarp tų, kurie priešinosi pritarti griežtiems sumanymams, matė despotizmo palaikytojus.
prilaikýtojas, -a.
1. kas prilaiko, neleidžia judėti: Ant butelio kaklelio uždedami specialūs kamščių prilaikytojai.
2. savininkas, turėtojas: Todėl gaus prilaikytojai piktų nepririštų šunių po tam savo gromatas patys … parsigabenti.
3. šalininkas, rėmėjas: Tada skubinomėsi prie nekurio mūsų prilaikytojo ir palikom mergelę.
sulaikýtojas, -a. trukdytojas; stabdytojas: Vagonų sulaikytojas.
užlaikýtojas (-is), -a.
1. sulaikytojas.
2. saugotojas; palaikytojas: Oi tu žagre žagružėle, mūsų miela motinėle, alkanų mūsų maitintojėle, gyvasties užlaikytojėle!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.