palaimint|as, palaiminta
1. garbingas, šlovingas: Palaimintas, kuris išturės iki galo.
2. bažn. pelnęs dangų, išganytas: palaimintųjų karalystė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.