palaimus

palaimùs, -ì. laimus:

1. Palaimios akys, kurios regi, ką jūs regit. Duok jamui apveizdėt palaimus vnūkus, o sylvarto neišvysti ant amžių.
palaimiaĩ. Čia jis jausdavosi palaimiai.

2. Dėl savo tėvynės nesigailėjau gyvybės, o tuo labiau palaimios ateities nesigailiu. O palaimus tatai buvo čėsas.
palaimiaĩ. Palaimiai tokiam pasives, kuris baimėj Pono gyve [n] s.

3. Rugiai buvo nepalaimūs (nenašūs).

4. palaimintas 5: Palaimus (išganytas), kuris laiko žodžius.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'palaimus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv