palapùs, -ì. palaipus 1: Palapus, kurs lipa aukštai par virvę, stulpu pagal. Palapùs vaikas: nėr tokio medžio, į kurį ans neįsikartum. Koks ans palapùs: nebijo teip aukštai lipti! Jūsų piemuo beesąs labai palapùs, net į pačią beržo viršūnę buvo įlipęs. Palapùs šuo, kurs palipa ant stalo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.