liùdytojas (-is), -a. liū̃dytojas.
1. kas matė kurį nors įvykį, jame dalyvavo, ką nors žino ir gali kitiems patvirtinti, liudininkas: To dalyko mes esame liudytojai. Liùdytojais buvom palikę. Ir liepęs ateit liudytojais vedinam. Čia regime, kokiemus liudytojamus … tikėt … turime. Anas kaip sviedku, aba liudytoju, jo buities yra. | Žemaičių viešnia (vėliau viešnė) ir būtų tų pirmųjų dienų santykių, kurių yra turėję lietuviai su kriẽvais, liudytoja.
2. kas liudija teisme: Kai šalys, liudytojai ar ekspertai nemoka kalbos, kuria vyksta tos bylos procesas, – teismas privalo kviesti vertėjus. Liudytojai buvo paklausti, išklausinėti, ištardyti su priesaika. Liudytojais įveikt.
atliùdytojas (-is), -a. kas atliudija.
paliùdytojas, -a. kas ką paliudija. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.