liumpsė́ti, liùmpsi, -ė́jo. liùmpsėti, -i, -ėjo
1. linksėti, siūbuoti, suptis: Žemė šlapia, liùmpsi. Nebeik toliau, matai, kad jau ledas ir taip liùmpsi. Mums einant, liūnas liùmpsėjo. | Brička liumpsi, Šimas su Šimiene tūpsi. Mes supdavomės, o tas tiltas liumpsė́davo. Kai po aukštą vaikšto, lubos liumpsi.
2. dribsėti, linguoti iš riebumo: Arkliai, kad važiuoja, net liùmpsi. Jau ji tik liùmpsi eidama. Karvės priėdusios, net šonai liùmpsi, kai eina. Pirmoji atėjo Jonaitienė su sūnumi ir dukterimi – moteris neapsakomo storumo, visa liumpsinti.
3. sunkiai eiti, liumpinti: Kur liumpsi kaip senas diedas?
nuliumpsė́ti. nueiti sunkiai, nulinguoti: Kaip ta bobutė nuliumpsė̃s? Nuo šaligatvio į gatvę šuo nuliumpsi.
paliumpsė́ti. palinguoti, pasisupti: Kaip šoka, lenta paliùmpsi.
parliumpsė́ti. sunkiai pareiti: Parliùmpsi nutukęs žmogus.
priliumpsė́ti. sunkiai prieiti: Mislijau, kad jau nepriliumpsė́siu tokioj baloj prie savo namų.
suliumpsė́ti. sulinguoti, sukrutėti: Jisai dar sykį visas suliumpsėjo nuo trykštančio džiaugsmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.