.
palivárkinis, -ė.
1. turintis palivarką, su palivarku. Nuo XVIII a. vidurio, padidėjus Lietuvoje gyventojų skaičiui, atsiradus daugiau gyvulių ir kraštui ūkiškai atsigavus, palivarkinių dvarų ėmė daugėti, mažėjant nepalivarkinių dvarų skaičiui.
2. būdingas palivarkui: Įsigalint lažiniam palivarkiniam ūkiui ir stiprėjant baudžiavai, valstiečio „laisvė“ nyko ir artėjo prie šeimynos žmonių nelaisvės.
3. priklausantis palivarkui: Palivarkinė žemė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.