.
pálka (pałka).
1. lazda: Paduok man gerą pálką, o aš anam pakasysu nugarą. Kai daviau su pálka kupron, net pálka sulūžo! Vaikai, neišdykaukit, o kad paėmęs pálką imsiu švaistyti, tai žinosit! Pasiimk pálką, kad per sodą einant šunys neįkąstų. Nuo šuns beatsigynė tik su palka. Vienus mušė su palkomis, antrus su kulkomis. Kad da palkẽlę turėčia, atsiginčia. Liepė atneštie žalių palkelių, liepė nuplaktie vieną brolelį. Ka susirinks, būdavo, vaike, sekmadienį vyrų, tai tik ūžia pálkos (liaudies žaidimo – barabono lazdos) .
2. smūgis, kirtis lazda: Už tokį darbą jam tik reikėjo duot gerai palkų. Gaus 25 palkas skersai nugaros.
3. brūkšnelis, rašomas žymint skaičių: O Velykų lauks, rašys su kreida palkẽlėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.