.
lū́čioti, -ioja, -iojo (лyчaць). slapta laukti, lūkuriuoti, tykoti: Lūčiuoja kap katinas pelę. Oi ko tu čia lučioji užsiglaudęs už kampo? Lapė lū́čioja apie namus, nori sugauti vištą. Lū́čioja kap katinas in lašinius.
palū́čioti. patykoti, palaukti slapta: Reikia eit sodelin palū́čiot, ar kas neateis.
prilū́čioti. prisėlinti: Katė prilū́čiojus kap stvėrė žvirblį, tai net plunksnos padulkėj [o].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.