palugnùs, -ì.
1. įtaikus, nuolankus, paklusnus, meilus: Vaikai tėvams tur būti palugnūs. Tas vaikas yra labai palugnùs. Ji palugnì mergelė. Būk palugni, būk pakarni, o palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams. Juo mažesnis ir jaunesnis, juo palugnesnis ir paklusnesnis.
palugnù.
palugniaĩ. Visai palugniai kalbėsime.
2. klastingas, veidmainiškas.
palugniaĩ.
3. gabus, imlus.
4. elastingas: Lapai yra tokie palugnūs, jog, spaudimui ir drūtokam būti galint, obuoliai. nepasiiškadij.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.