lupnóti, -ója, -ójo.
1. bėgti sunkia risčia, lapnoti: Kad bėga greitai, girdėtis, kaip lupnó. Į pakalnę arklys vis gali lupnóti.
2. godžiai ėsti, lapnoti: Kiaulė lupnójo lupnójo, dabar gulia išsitiesusi.
palupnóti. truputį sunkiai pabėgėti: Sena kumelė negreitai tepalupnó [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.