palūžinėti
lūžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, lū̃žinėti, -ėja, -ėjo.
1. lūžti 1: Gaidžiui. degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti. Lūžinėjo nupuvusios šakos. Kai šoka, padlagos lūžinė́ja.
2. staigiai kaitalioti kryptį. Nemunas rimtai plaukė, blykščiodamas milijonais jojo bangose lūžinėjančių spindulių.
3. sklisti su staigiais pertrūkiais. Jos balsas buvo visiškai natūralus, nė kiek nevirpėjo ir nelūžinėjo.
išlūžinė́ti. išlūžti 1: Jei suskaitysi motriškinių šukų dantis, anie greitai išlūžinės.
nulūžinė́ti. nulūžti 1: Jos nagų nė apkarpyti nereikia – jie patys nulūžinėja. Padėj [o] didžiulį akmenį, ir nulūžinėj [o] ašys. Reikia paspirdinėt šakos, bo nulūžinė̃s.
palūžinė́ti. palūžti 1: Vežimui ašys palūžinėjo. Visos arklų žagrės palūžinė́jo ir noragai nupuldinėjo.
sulūžinė́ti. sulūžti 1: Ledas tolumoje sulūžinėjęs, kartais grubliuotas. Nei vieno spielčiaus neliko, visi sulūžinėjo, sutriuškėjo.
užlūžinė́ti. užlūžti 5: Ajai, kad užlūžinė́ję vaiko nagiukai!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.