.
palýčia (пaлiцa). palyčià. žagrės ar plūgo verstuvė: Palýčias dedam, kad vaga būtų platesnė, kad arklas geriau žemę verstų. Plūgo palyčià nudilo, reiks naują dėdinti. Kietoj žemėj plyšta greitai ne tik noragas, ale ir palỹčios. Sudilo žagrės noragai ir palyčià. Čia noragas, o čia palyčià prie noragui. Tridalinė palýčia nesmauka arimą. Net palýčia sulinko, kai užkliudžiau akmenį. Puiki žagrė, palýčios giliai rėš žemę. Be palýčių labai siaurai arklas vagą verčia. An žagrės užsikala du noragai ir dvi palýčios. Orei žagrių reiks, palỹčių beigi noragų. Verstuvės, arba palyčios, buvo daromos iš ąžuolo ar beržo, vėliau iš geležies. Medinės buvo palýčios, iš šermukšnio. Ar gražiai eina jo tiej palši jauteliai, ar gražiai verčia liepinės palyčėlės? Palyčia – tavo močia telyčia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.