mainikáuti, -áuja, -ãvo. mainykáuti
1. verstis mainais: Jis mainikáuja arkliais. Mes pirkome, pardavinėjome ir mainikavome visur, kur tik išlipdavome. Dar imsit ir susipyksit bemainikáudami. Anas visokiais niekais mainikáuja. Žiūrėk, tu su vaikais nemainykáuk kaip čigonas kumelėm! Nė tu mainikáuk, nė nieko – kokį turi, toks ir geras. Bemainikáudamas apsigavau.
2. keistis, mainytis: Kad jau saulė mainikáujasi – gali būt lietaus.
3. mainytis, verstis: Teip mainikáujasi i mainikáujasi.
numainikáuti.
1. apgauti mainant: Mūsų kaimyną cigonai numainikãvo.
2. mainikaujant gauti prastesnį: Numainikavaĩ tu arklį!. Mainikavo mainikavo arkliais po jomarkus ir nusimainikãvo.
pamainikáuti. mainus daryti: Nuėjau pas pažįstamą daiktais pamainikauti. Važiuoja į jomarką pamainikauti arkliais.
prisimainikáuti
1. mainais įsigyti ko nors daug: Prisimainikãvo visokių niekniekių su vaikais. Prisimainikáuti, neteisiais pelnais išversti (prisigraibyti).
2. ilgai pamainikauti: Prisimainikavo senis par gyvenimą – ne vieną šimtą arklių par rankas parleidė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.