malìmas.
1. → malti 1: Baltaragis melnykas labai daug dabar turi malìmo – nespėja malti. Jis daug grūdų pridžiovino malimui. Ir malìmas! Paleis – net sienos dreba. Ne tiek malimo, kas gailėjimo; ne tiek grūdelių, kap ašarelių.
2. maltini ar jau sumalti grūdai: Kiek čia to malìmo, kaipmat ir būsiu namie. Susiraukęs įgūrino į kamarą, grybštelėjo sauja malimą ir piktai užsipuolė dukterį: – Kam nuleidai girnas? Pikliavot užsimanei?
3. vienu kartu sumalamų grūdų kiekis: Nebedaug, tik malìmas rugių beliko. Šio malìmo trim duonom tepakaks. | Šiandie malūne tik penki malìmai tebuvo (penkių žmonių javus malė) .
4. virškinimas, gromuliavimas: Karvė pametė malimą, nebišgromula.
5. kalbėjimas be perstojo, tarškėjimas: Už nereikalingą malìmą duok par vepšlas. Baisus jos malìmas – mala ir mala su liežuviu. Kiek čia bus kalbėjimo – liežuvių malimo!
apsimalìmas. → apmalti
1. Pašėlęs neapsimalìmas svieto – mala i mala.
išmalìmas.
1. sumalimas.
2. ištrypimas, išmindžiojimas: Durnas būtumei, kad už tokį išmalìmą rugių neduotumei į teismą.
numalìmas. → numalti
1.
pamalìmas. → pamalti 1: Tai jau dabar, meistrel, turėsi pamalìmo – pilna melnyčia grūdų priversta.
sumalìmas. → sumalti 1: Ale ir greitai sumalìmas: a vienas malūne ir buvai?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.