.
mándrauti, -auja, -avo. mandráuti, -áuja, -ãvo
1. būti išdidžiam, puikuotis: Vaikai jau pradėjo mándrauti ir tėvo neklauso. Važiavo jie. vienas prieš kitą mandraudami, vadeles įtempdami, ant spyruoklinių pasosčių pasilinguodami. Dykas, sotus, apsirėdęs, bemándrauja. Iš namų eidami dideliai mandravo. Ką aš padariau, jauna būdama, – aš ištekėjau bemandraudama. Pražudžiau žirgą bemandraudamas, jaunos mergelės beieškodamas.
2. būti linksmam, gyvam. .
pamándrauti. kiek mandrauti, pasipuikuoti: Pamándravo kelis metus, kol tėvo turtą prašvilpė. Neparduok kumelioko – da pasmandrauk peržiem. Nupirko jiem abiem. tėvas po kumeliuką ir išleidė svietan pasimandrautų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.