mar̃gti, -sta, -o. márgti.
1. raibti, tavaruoti (akyse), pradėti prastai matyti dėl mirguliavimo akyse: Margte apmargo man akys nuo ligos. Neišgėriau pusę stiklo – akys margsta, širdis alpsta. Kai pažiūri darželin, tai net akys nuo visokių žiedų mar̃gsta.
2. darytis margam, nevienaspalviam: Veidas piemens mar̃gsta pavasarį, t. y. margas darosi.
apmar̃gti.
1. apraibti (akims), pradėti prastai matyti dėl mirguliavimo akyse: Kai akys apmargsta pasilenkus, jis stabtelia kasęs. Nuo skaistumo saulės, sniego akys mano apmárgo. Net akys apmar̃gsta in raštus [audinių] dabojant.
2. margam pasidaryti: Apmargo nuo pirmo sniego visa žemė.
numar̃gti. apmargti:
1. Akys numargsta per naktis beknyburiuojant.
2. Lapai numargsta tamsiomis dėmelėmis.
pamar̃gti.
1. truputį apraibti (akims): Pažiūrėjus į saulę, akys pamar̃go.
2. pasidaryti truputį margam: Jau laukai pamar̃go (saulei pašildžius, sniegas vietomis nutirpo) . [Merga] pamar̃go kap pamatinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.