.
marū̃dyti, -ija, -ijo (мapyдзiць, marudzić), marùdyti
1. labai nesparčiai ką daryti, gaišti, vilkinti: Nemarū̃dyk, laikas brangus. Tu vis marū̃diji, greičiau duok valgyt? Rugiai jau byra, o jis su pūdymu marū̃dija. Nemarū̃dyk, greit ateik!. Ką jis ten marudijasi, paskui nesuspės!
2. trukdyti, gaišinti: Eik lauk, nekėlęs alasą, i marùdysi čia mane visą dieną! Bėk iš čia, vaike, nemarudyk man darbo! Nemarudykit, leiskit pabaigti darbą, paskui pasišnekėsim.
3. nepadaryti, kas apsiimta, apgaudinėti: Koks čia darbas – tik marùdija, ir gana. Kam taip reik žmonis marū̃dyti (pažadėti ir neištesėti) .
4. kvaršinti: Ko tu jam marūdiji galvą! Nemarū̃dyk ma [n] galvos: sakiau, ka neisiu!
5. vesti.
pamarū̃dyti. užgaišinti: Pamarū̃dyk, neišleisk dėdės, kol aš pareisu.
pramarū̃dyti. pragaišti laiką: Ką gi jisai veiks – visą dieną teip ir pramarūdija.
sumarū̃dyti.
1. sugaišinti, užlaikyti: Ė mat sumarūdijo, todėl taip vėlai ir namo parsidanginau.
2. sukliudyti, suvedžioti: Kad ji būtų nesumarùdyjus, būčiau brangiau už paršus gavus.
3. vesti: Marudyte susimarùdijo jau jis šįmet, t. y. apsižanijo.
užsimarū̃dyti užtrukti, sugaišti: Kai tik ažeinu, tai ir ažsimarūdiju.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.