pamatingas

pamatìngas, -a.

1. turintis pamatą, pagrįstas, pamatuotas: Jie su pamatingu mokslu jungė teisybę.
pamatìngai. „Žolynas“ raštakalbėje visai nepamatingai įgijo „kvietko, gėlės“ prasmę.

2. esmingas.
pamatìngai. Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas. Ir ką žinojo [Šūmakeris],
tai žinojo tvirtai ir pamatingai. Kas pamatingai pažins piktumus, degtinės daromus, tas, be abejonės, liausis degtinę begėręs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pamatingas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pamatìngas, </b>-a. <br/>1. <span class="explanation">turintis pamatą, pagrįstas, pamatuotas: </span> Jie su pamatingu mokslu jungė teisybę. <br/><b>pamatìngai</b></b>. „Žolynas“ raštakalbėje visai nepamatingai įgijo „kvietko, gėlės“ prasmę. <br/>2. <span class="explanation">esmingas. </span> <br/><b>pamatìngai</b></b>. Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas. Ir ką žinojo [Šūmakeris], tai žinojo tvirtai ir pamatingai. Kas pamatingai pažins piktumus, degtinės daromus, tas, be abejonės, liausis degtinę begėręs.