.
minavóti, -ója, -ójo (mianować). minėti:
1. Staiga jūrai nusekus, kaip viršiaus minavojau, paliko jūros duobės, pilnos vandens. Kam čia beminavóti: kas buvo, tas buvo. Kad minavó [ja] mane, tai aš žegčioju. Aukselio žiedelį bedėvėsiu, bernelio vardelį minavósiu. Duoną valgo, duoną minavó [ja]. Alkanas duoną minavo [ja]. Gera geru minavoja, bloga – blogu. užsiminti: Ar minavója anas laiškuos apie atvažiavimą?
2. Našlys savo pačią minavos minavos, savo antrą pačią išvainos išvainos. Kad tu mam nupirksi, aš jo nenešiosiu, savo mielą jaunystėlę kasdie minavosiu.
3. žymėti, rodyti: Pirmasis linkis (linksnis) minavo [ja] tiktai asabą, bet jos nevaldo.
paminavóti. paminėti 1: Kaip tik paminavójau jo vardą, ir nustojau žiaukčiojus. Kai numirsiu, nepaminavoste, vaikeliai turbūt geru žodžiu.
pérminavoti. daug sykių minėti, kalbėti apie ką: Šneka, paršneka i párminavo [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.