miñdžiukuoti, -uoja, -avo, mindžiukúoti, -úoja, -ãvo. mindžikuoti:
1. Mindžiukuoja an daikto kap kumelė. Miñdžiukavau miñdžiukavau – šalta, ir gana. Moj, sušalai kojom, mindžiukuok, tai pereis. Uršulė nebežinojo, kas daryti, ir mindžiukavo ties durimis.
2. Petras mindžiukavo po kambarį, nesusigriebdamas ko bedaryti. Žąsinui gal kas koją išmušė, kad ant vienos kojos tik mindžiukuoja. Mindžiukúoja kai gero dvaro šuo (šlaistosi) .
3. Abrozus mindžiukuoja!
pamiñdžiukuoti
1. pamindžikuoti: Pamindžiukãvo pamindžiukãvo tę kokia boba apie vežimą, norėtų pirkt meitelio, ale, regėt, pinigų maža.
2. vietoje pavaikščioti: Nestovėk kap numiręs, o pamiñdžiukuok pamiñdžiukuok, ir atsidegs užkulniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.