miñtyti, -ija, -ijo. mintýti, -ìja, -ìjo. galvoti, mąstyti: Žmonės vadino jį atkakliu, o jis tik rimtas buvo, veltui nemintijo, niekų neplepėjo. Bet čia nei minėt neminėdavo bičių, net mintimi nemintijo. Mintijù yra Jauniaus darbo žodis, kuriuo jis manė pakeisiąs svetimąjį mìsliju.
įsimiñtyti įsigalvoti: Klebonas įsimintijo į patį save.
pamiñtyti. pagalvoti: Skųsis vieni ant kitų! – pamintijo, bet tuoj nurimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.